Vis prisimenu moterytę, kuriai rūgščios duonos gabalėlis kėlė laimę tremty. Ji man priminimas,  moko džiaugtis paprastu. O tai sunku, nes ne tik nebematom bado, atvirkščiai – jaučiam sudėtingumą patenkinti jau visko mačiusi skrandį.

Keliavau trečiadienį į „Vilnius Gastro“, kad pasižiūrėčiau, kaip šefai susidorojo su vertinimo užduotimi. Vertinti reikėjo padaužytus vaisius ir daržoves, kuriuos šiaip tai išmestume, o kai pagalvoji, kažkam čia toks džiaugsmas būtų.

balandžio 29, 2019 0 comment
0 Facebook Twitter Google + Pinterest

Kai grįžau į Lietuvą, pastebėjau naują madą (beje, labai gražią) su senai matytais draugais kalbėti apie atsakingą vartojimą. Aš sakau, kad temos aktualumas net buitiniuose pokalbiuose tik dar labiau sustiprina svarbą.

Va kad ir vakar per laidą „Labas rytas“ girdėjau gerą mintį: anglė, mitinguojanti dėl globalinio atšilimo, pastebėjo – „Visi čia rūpinasi tuo Brexit. Jau geriau daugiau dėmesio kreiptų į globalinį atšilimą. Nes kas iš to Brexit, jei nebeturėsime kur gyventi“. Vis atviriau ir garsiau pasaulis kalba.

balandžio 17, 2019 0 comment
1 Facebook Twitter Google + Pinterest

Rašiniai iš 2017-ųjų vasaros:

Geriu savo kavą su sojų pienu čia,traukinyje, ir svarstau apie prieš porą minučių turėtą pokalbį. Be penkiolikos septynios, belaukiant traukinio į Vilnių užsimezgė pokalbis su 85 metų dama.

kovo 30, 2019 0 comment
3 Facebook Twitter Google + Pinterest

Atvykus į Islandiją, mano drive” dėl mitybos stebėtinai smuko. Čia tai tiesiog atrodė nesvarbu. Ne tiek svarbu. Giliai viduje esantis balsas pradėjo kuždėti klausyk manęs”. Rezonavo Bruce Lipton mintys apie tai, kad genai, kaip ir ląstelės, kinta priklausomai nuo to, kur jas padėsime. Vadinasi, kitoje aplinkoje kuriasi nauja aš.

kovo 13, 2019 0 comment
1 Facebook Twitter Google + Pinterest

It seems like living not on earth neither on sky, but somewhere in between. Constantly moving from place to place happen to be my world now. After brilliant calmness in Iceland, now I feel a bit overwhelmed by lifestyle where there is no place to call home. So in order to get some balance, I try to find some home in every place I stay.

______

lapkričio 27, 2018 0 comment
1 Facebook Twitter Google + Pinterest

Little Paris – sakė esant Varšuvą. Ir to galbūt nelabai supranti vos įkėlęs čia koją, bet labai greit įsitikini patekęs į gatvę Nowa Swiat ar suvalgęs pusryčius „Charlotte Menora”.

Bet taip pat Varšuva turi ir palmę, tokią out of the nowhere, kuri man priminė Porto. Turi dizaino butikų, kurie tokie skaniai minimalistiniai, kad, rodos, tu jau skandinavijoj. Ir dar daug visko iš įvairių pasaulio kultūrų.

Kaip ten viskas skaniai nuo ryto iki vakaro gali susidėlioti pasakoju žemiau.

birželio 24, 2018 2 comments
0 Facebook Twitter Google + Pinterest

Gastro Masters pavadinčiau vyresniuoju Vilnius Gastro broliu. Brandesniu, mokančiu atsirinkti ir žinančiu: daugiau – ne visada geriau.

Kas gi tame Gastro Masters nutiko šiais metais? Nutiko išpuoselėtas maistas ir rinktiniai restoranai. Mažiau, bet kokybiškiau.

balandžio 28, 2018 0 comment
0 Facebook Twitter Google + Pinterest

 

Jei reiktų rinkti naują Kalėdų senelio rezidenciją, mano balsas keliautų Talinui. Tada, kai čia atsidūrėm (vasario vidury), tarp namų dar kabojo girliandos, senamiesčio aikštės centre dar stovėjo eglutė, o kioskeliai su glogg‘u galėjo nugirdyti nejuokais, jei kiekviename po stiklinę būtum gėręs. Betrūko tik mažų, gatvėmis bėgiojančių elfų ir pasijustum, jei ne pasakoje, tai bent Kalėdiniame filme tikrai.

kovo 11, 2018 3 comments
0 Facebook Twitter Google + Pinterest