Vis prisimenu moterytę, kuriai rūgščios duonos gabalėlis kėlė laimę tremty. Ji man priminimas, moko džiaugtis paprastu. O tai sunku, nes ne tik nebematom bado, atvirkščiai – jaučiam sudėtingumą patenkinti jau visko mačiusi skrandį.
Keliavau trečiadienį į „Vilnius Gastro“, kad pasižiūrėčiau, kaip šefai susidorojo su vertinimo užduotimi. Vertinti reikėjo padaužytus vaisius ir daržoves, kuriuos šiaip tai išmestume, o kai pagalvoji, kažkam čia toks džiaugsmas būtų.
Aš truputį baltai pavydžiu savo draugei Giedrei iš Blanc affair. Mano nuostabi įkvėpėja ir knygų mylėtoja, su kuria susipažinau dar studijų laikais, prieš gerus metus persikėlė gyventi į Rygą.
O Rygoj, pasirodo, tiek jaukių kavos vietų. Visos tokios bohemiškos, atrodytų sutvertos kūrybai. Kone įsivaizduok esą J.K Rowling ir rašyk Harry Potter kiekvienoje.
„Mindaugo“ kepykla ir mistiniai skaniausi kruasanai mieste kirbino mano smalsumą jau gerą laiko tarpą. Sakė, itin sviestiniai. Todėl įsivaizdavau tipinį prancūziško tipo kepėją Mindaugą, iki alkūnių išsitepųsi sviestu. Ir su baime tada prisiminiau kylančias sviesto kainas.
Supratau, kad galbūt greitai Mindaugo sviestuanai nebebus tokie turtingi, todėl vieną šeštadienio rytą su Viktorija nukulniavom jų gaudyti tiesiai ten, kur jie kyla kas rytą: į pačią Mindaugo kepyklą Vytauto gatvėje.
______
Paskutiniame įraše kalbėjau apie italijos maistą, kuris skoniu, ar tai neįprastumu, privertė save įsiminti. Tačiau ragavau daug daugiau visko. Vien dėl to, kad šie nebuvo labai įsimintini man, nesakysiu praleisti progos jums. Juk įspūdį labai lengvai gali pakeisti sėkmingai pasitaikiusi ragavimo vieta.
______
Spalio 12-oji. Darbe visi nerimastingai barškina klaviatūrą. Nerimastingai, nes darbus turim baigti iki trijų – laukia kelionė į Kauną, restoranų turnė – Kaunas Gastro.
Ledai bandelėje ir kiti netikėtumai manęs laukė Italijoje. Visai nesitikėjau tiek staigmenų virtuvėje, kurią žino visas pasaulis. Bet pasirodo, pietų Italija ir Sicilija visai kitas mitybos taisykles diktuoja, o dažniau nei picą, užkandžių vitrinose, pamatysi gruzdintą ryžių rutuliuką – arančinį.
Gedimino prospekte nuo 2008 metų veikia šeimyniškas gurmanų rojus – restoranas „Esse“. Jam nereikia garsiai apie save skanduoti: kas ieško kokybės, jau senai įsidėmėjęs ir žemėlapy apsibraukęs šią vietą.
Kodėl tuo esu įsitikinusi? „Esse“rūpinasi klientą nustebinti išskirtiniais deriniais, pagamintais iš pačių restorano savininkų užaugintų produktų. O kad jie tai daro nepriekaištingai užtikrina biodinaminio ūkio titulas bei „Demetros žvaigždė“.
Susitikusi su „Georgian House“ atstove Gabija, greitai supratau: nei restorano idėjos, nei interjero pasirinkimo vingių ilgai narplioti nereikės – gruziniško restorano tema pati diktuoja taisykles.
Kodėl toks restoranas atsirado Vilniuje, klausimų, taip pat, nekyla. Kosmopolitiškėjanti sostinė draugiškai priima visus pasaulio skonius, o tūlas vilnietis vakarienę tradiciniame restorane labai mielai iškeis į skonių paieškas pasaulio virtuvėse.
“Žmonės čia, grįžta su nostalgiška nuotaika, prisimindami tą nuostabų sviestišką minkštą ėrienos gabaliuką, kuris kone tirpo burnoje, ar desertą, kurio skonio neįmanoma pamiršti.”
______
Skandinavai turi daugybę žodžių apibūdinti jaukios akimirkos žavesiui. Vienas jų – daniškasis hygge. Savo hygge aš atradau naujamiestyje pasislėpusiame skandinavišku stiliumi alsuojančiame restorane „Element”. Čia ant sienos matai juodai baltą kiną, širdį šildo žvakių šviesa, o skonio receptorius stebina desertai, verti būti pasilepinimų sąraše.
