Sakytum pabodęs Londonas, man atrodo vis dar toks kaip filmuos – žavingas.
Jaučiuos čia labai sava. Gal dėl kavos vietų, kurių tiek daug, kad paprasčiausia rinkti pagal kėdžių spalvą. Gal dėl maisto kultūros, kuri čia dideliu žingsniu prašuoliuoja visą pasaulį. Gal dėl leidinių, kurių Anglija prigamina, rodos, visoms savo lietingoms dienoms.
„Taip Italija vėl atsidūrė būsimų kelionių sąraše, o Sicilija – svarbiausia kryptimi.“
Eilutė, kurią parašiau vieno įrašo pabaigoje birželio 11.
Tada nė neįtariau kaip stebuklingai visata sureaguos į mano impulsyvų norą. Sutapimą pastebėjau tik birželio 27, laikydama rankoje bilietus: Kaunas – Neapolis; Trapanis (Sicilija) – Kaunas. Užsimojom per 11 dienų nukeliauti beveik 900 kilometrų tranzuojant ir visaip kitaip keliaujant. Pavyko puikiai, o toks keliavimo būdas leido šiltai prisiliesti prie kultūros, kuri turi daugiau stebuklų nei stipriausi vaistai.
