Atėjus vakarui, pasidaryti kakavos su kokosų pienu, atsipjauti pyrago, įsitaisyti lovoje. Skaityti knygą, galvoti, kas džiugaus šiandien nutiko, svajoti apie ateitį.
Visada sakiau, kad tokia būtų mano vakaro idilė. Galvojau neįmanoma. Iki kol atradau „saugius“ (clean eating) desertus.
Na taip, iš esmės, prieš miegą nereikėtų valgyti nieko. Tačiau man taip smagu sau leisti viską ir visuomet, veikiau remtis tuo, kaip jaučiuosi. Jaučiu, kad akys dar nesimerkia ir dar visai nereikia organizmo ruošti poilsiui, tai leidžiu sau arbatos ir ko skanaus.
Tik tas „skanaus“ niekad nebūna šokoladas ar ledai iš parduotuvės. Ne dėl draudimų – dėl jausmo. Suvalgęs tokį desertą, tu nebegali blaiviai galvoti. Mintyse tik: kada gausiu sekančią cukraus dozę.
„Saugūs“ desertai – švelniai saldūs, kaip tie sviestiniai sausainiai, kuriuos taip mėgsta visi nesaldžiavalgiai. Juose nėra pridėtinio cukraus, o visi komponentai maistingi ir naudingi. Jie vistiek desertai, todėl nereikėtų įsijausti. Bet gi ne visais vakarais ir norisi tokių ritualų.
________
Vis svarstau, kad man reikia didesnės skardos. Dėl jo. Dėl bananų brownio. Nes nepastebiu kaip jis dingsta. Tai tikriausiai vienas tobuliausių atrastų desertų. Ingridientų nedaug, jie visi maistingi, o gaminimas primena rytinį smūčio ritualą.
Kepiau jį daugybę kartų. Iš pradžių su grikių miltais (netikėjau, kad sugebės išlaikyti “pyragiškas” formas, naudojant vien kakavą, kaip sakė receptas). Bet kaskart rizikuodavau ir mažindavau. Galiausiai pabandžiau be. Ir tai buvo nuostabu. Šokoladiškai kartus brownies vis dar turėjo nepriekaištingą formą, tačiau buvo šlapias ir sodrus. O “pilni” bananų gabalėliai sėkmingai užbaigė desertą, įvesdami saldžią natą ir naują tekstūrą.
REIKĖS:
(8 porcijoms)
2 bananų
2 kiaušinių
70 gramų kakavos
5 a.š. stevios
0,5 a.š kepimo miltelių
GAMINIMAS:
Su blenderiu sumaišyti visus ingredientus, išskyrus pusę banano ir kepimo miltelius.
Pastaruosius dėti tada, kai masė jau bus vientisa.
O likusį bananą supjaustyti didesniais gabalėliais ir įmaišyti į tešlą.
Kepti apie 25 minutes/ 180 laipsnių temperatūroje.
8 comments
O kaip gerai, kaip gerai, kad atsirado toks receptas!! Bananus tešloje pamilau, tai ir brownie turėtų patikti! O kur pirkai stevia? 🙂
Patiks tikrai, jei tik juodas šokoladas prie širdies! O steviją turiu „Alvo“, visada būna „Iki“ 🙂 Pridedu kaip atrodo http://www.alvas.lt/image/Stevia_300_g_1.jpg
Oh, atrodo tobulai! Ir man, kaip jau n laiko nevalgančiai cukraus bus į naudą, tad į to-do list’ą jau įtrauktas:)
Kaip smagu sutikti bendraminčių! 🙂 Būtinai rekomenduojų išmėginti! Tiesa, galbūt galiu paklausti, kiek ilgai nevartoji cukraus ir kodėl atsisakei? 🙂
Na aš šiaip beprotiška saldumynų mėgėja. Tad labai kraštutinumų nesiimu ir kruasano kai labai labai mirštu, negaliu, neatsisakau. Tad dėl cukraus nebuvo taip, kad va viskas – banas jam:) Tiesiog natūraliai, pradėjus labiau kreipti dėmesį į tai, ką valgau jis pats po truputį dingo iš raciono ir spintelių. Kaip ir įprasti miltai 🙂
Oi, tikrai suprantu. Iš pradžių reikia sąmoniningumo, bet, kai cukraus racione nebelieka, poreikis dingsta kartu. Tai ir fiziologiškai paaiškinama, o ir psichologiškai. Nors tikrų gerų prancūziškų sviestiškų kruasanų neatsisakyčiau nei aš, juk toks gėris. Tiesa, labai įdomu – kokius pokyčius pastebėjai? 🙂
Pokyčius? Na, vienas iš pagrindinių, tai, kad daug kas nustemba – o tai kaip čia dabar be cukraus galima gerti kavą ar arbatą. Na va taip paprastai, imi ir nededi jo:) O jei man asmeniškai, tai sumažinus to grynojo cukraus atsiranda nauji skoniai ir naujų atradimų bumas garantuotas tiek maiste, tiek galbūt ir veikloje 🙂
Kaip teisingai pasakyta apie naujus atradimus ne tik maiste, bet ir veikloje. Negaliu nepritarti. Kol neatsisakome cukraus, nepastabime, kaip jis išderina ne tik mus, bet ir mūsų veiklą. Atsisakius, pajauti laisvę, kuri atveria daug naujų galimybių. Smagu, kad kas primena tai, kuo pati anksčiau taip stebėjausi ir žavėjausi 🙂