______
Paskutiniame įraše kalbėjau apie italijos maistą, kuris skoniu, ar tai neįprastumu, privertė save įsiminti. Tačiau ragavau daug daugiau visko. Vien dėl to, kad šie nebuvo labai įsimintini man, nesakysiu praleisti progos jums. Juk įspūdį labai lengvai gali pakeisti sėkmingai pasitaikiusi ragavimo vieta.
Tad paragauti reikėtų:
- PANZEROTTI – kepinys su mozzarella ir pomidorais. Pamenu, kaip savo “būtina paragauti” sąraše įsirašiau: itališkas čeburėkas su mocarela ir pomidorais. Iš tiesų, panaši tik forma, pats kepinys daug lengvesnis, keptas ne riebaluose. Bet visai nesausas dėl savo turtingo vidaus.
- PANELLE – kepti avinžirnių paplotėliai. Mėgstu avinžirnius, įvairiausiom formom, bet panelle paplotėliai man buvo sausoki. Todėl nepažadu, kad patiks, bet paragauti – verta.
- SFOGLIATELLE – labai populiarus filo tešlos kepinys su rikotos įdaru ir neištariamu pavadinimu. Išvaizda kaip jūros kriauklės, o tie ploni filo tešlos sluoksniai, rodos, ištirps vos atsidūrę burnoj. Taip atrodo pažiūrėjus. Tačiau paragavus panašiau į kramtomą popierių. Tikiu, neradau šiam kepiniui testuoti tinkamos vietos ir veikiausiai mano patirtis tik turistinių kavinių lankymo pasėkmė.
- CUPPETIELLO – jūros gėrybės ir kiti skrudinti užkandžiai popieriniame ragelyje. Toks valgymo būdas labai smagi patirtis. Gali paragauti daugumos čia populiarių užkandžių, kurių dydis rinkinyje sumažintas iki kąsnio.
- BABA AU RHUM. Mažas mielinis pyragėlis, išmirkytas rome. Romo dėka labai turtingas, tačiau ir labai saldus. Vienoje kavinių mačiau didžiulį “sloviką”, su daug mažyčių Baba pyragaičių, beplaukiojančių rome. Tikiu, vienos tokios užtektų apsvaigti, tad būkit atsargūs.
- NEAPOLITAN PIZZA – neapolio pica pati garsiausia, sako. Ragavom “Al presidente”, vietoje, kuri beveik legenda, minima knygose. Pica, vėlgi, pasirodė sausa. Tuo tarpu tikrą perliuką užtikom mažo miestelio kavinėje – burnoje tirpstančiu padu, padengtą geru sluoksniu špinatų. Nebuvo ten nei kilogramo sūrio, nei kokio italui nesuprantomo kečiupo, bet buvo nuostabiai skanu. Tad patarimas būtų vienas: geriau mažam miestely ragauti. Kur prie Neapolio, patemkit už rankovės vietinį ir gražiai pasiteiraukit “Kur tu valgai picą?”.
- SFINCIONE– sicilietiška storapadė pica, padengta pomidorų ir ančiuvių mišiniu. Įdomu paragauti, bet storo pado truputį per daug. Kažkur tarp „Al presidente“ ragautos picos ir sicilietiškos Sfincione slypi ta tobula tobula pica, pagalvojau.
- SCACCE – labai plona tešla, sutepta pomidorų pasta, padengta tipiniu caciocavallo sūriu ir sluoksniuojama tol, kol gaunasi vidutinio dydžio kepinys. Pavyko rasti tik labai plonytes Scacce, bet kėlė džiaugsmą nemažiau.
- SCACCIATA – uždaras sotus pyragas, gaminamas iš picos tešlos ir sūrių užpildų. Populiariausias įdaras: špinatai ir sūris. Ir, žinoma, Scacciata, kaip ir kiekvienas pyragas su špinatais ir sūriu, yra labai skanu.
- ERICE ALMOND COOKIES – garsūs, ant aukšto kalno įsikūrusio miestelio – Erice, sausainiai. Gaminami naudojant migdolų miltus – tas gerai. Tačiau – o saldumas! Trumpai tariant, būkit atsargūs: pirma paragaukit, tada pirkit saujom, jei patiko.
- CASSATELLA ALLA TRAPANESE – skrudintas pusmėnulio formos kepinys, įdarytas rikotos kremu su šokolado gabaliukais. Ragavom tik ką iškepta ir praktiškai laižėm pirštus. Nors dažniausiai desertus mėgstu valgyti lėtai, šis dingo nepastebimai.
- LIMONCELLO – itališkas citrinų likeris, kurį paprasta pasigaminti ir namie, bet rekomenduotina išmėginti gimtinėje – pietų Italijoje, ypač Amalfio krante. Kokia mano nuomonė? Limoncello – tikrai gerai: sakyčiau, vienas skaniausių būdų gerti stipriuosius gėrimus.
Ir PASKUTINĖ REKOMENDACIJA – atsidūrus Palerme, pasidžiaugti vietiniais turgumis: Mercato il Capo; „Ballaró“ ir la Vucciria. Paragauti ko, ten pat vietoje, ar įsigyti jūros gėrybių ir pasiruošti namie (jei yra galimybė).
Išmėginom:
- Keptą rikotą, gardintą įvairiausiais prieskoniais, kuri priminė sveikesnę picos versiją;
- Brandintą rikotą, kurį buvo gan sūroka, bet atrado tobulą balansą su čia pat pirktu arbūzu;
- O vakarienei vyrėm vietinius moliuskus balto vyno ir grietinėlės padaže. Greitas būdas pasilepinti jūros gėrybėmis. Pilna turgaus patirtis paliko tik geriausius įspūdžius.
Sąrašą turėti gerai. Bet juo pilnai pasikliauti irgi neteisinga. Pasikliauti savo uosle nemažiau svarbu: pamačius gardžiai atrodantį maistą – pamirškit sąrašus, ragaukit! Nes daugiau nei kepinio pavadinimas, svarbu, ar su meile jis pagamintas.
Skanių įspūdžių!
