Būna, paklausia visiškai rimtai “nu tai ir kuo taip blogai tas cukrus?”. Šiek tiek pasimetu, nes visų argumentų susakyti vienu upu – niekaip, o pavieniai, rodos, neturi svorio. Kita mintis: puikiai suprantu, jei valgei ir valgai sveikai, gal niekad gyvenime ir nepajusi, koks yra blogas cukraus efektas.
Tačiau su cukrumi prasčiau nei su visais kitais nuodais: valgydamas silkę padaže, tu neįtari, kad cukraus kiekiu ji lygiuojasi į sausainį. Tu manai – valgau sveikai, o, iš tikrųjų, organizmas varomas cukraus „degalais“.
______
Kaip atrodytų cukrumi varomo organizmo veikimas? Pradedi rytą nuo greitai skaidomų angliavandenių ar maisto, pripildyto cukrumi (bulkos, jogurto, pusryčių sausainio, sūrelio ir t.t.). Energija staiga pakyla, po pusvalandžio nusileidžia.
Po 1,5-2 valandų energijos ima taip trūkti, ranka kyla užkąsti. Vėl ką suvalgome. Trumpam jaučiamės sotūs.
Po pietų, mes pasilepinsime kuo mažu saldžiu. Bėda ta – net ir toks mažas cukraus kiekis neleidžia cukraus “varikliukui” užgęsti. Organizmas tampa varomas cukrumi kraujyje (“sugar burner”) ir visiškai neturi laiko atsikvėpti.
Dažnai, žmonės paklausti „ar nori valgyti?“, atsako: „aš visada noriu“. Ir patikėkit manim, jie visai nemeluoja. Kai tavo energijos gavimo procesas remiasi cukrumi, kitaip ir būti negali. Tau REIKIA užkąsti jau po 1,5 – 2h. Jei to nepadarai – atsiranda keistas pykčio ir alkio derinys, pagarsėjęs pavadinimų hangry (angl.hungry-angry).
Nepavalgęs jautiesi ne tiek piktas, bet irzlus ir išsekęs. Maža to, niekaip negali numesti svorio (ypač ties pilvo sritimi). Dar geriau – pilnai gali save rašyti į rizikos grupę susirgti ne tik diabetu, širdies ligomis, vėžiu, bet ir demencija (atminties prapradimas, silpnaprotystė). Cukraus ir grūdinių kultūrų naudojimas vis dažniau siejamas su suvokimo ir mąstymo sutrikimais.
„Sugar burner” tampama piknaudžiaujant bulkomis, pyragais, šokoladais, gaiviaisiais gėrimais – daug cukraus turinčiais reikalais. Tačiau jei jų nebevartoji, nereiškia, kad problema išspręsta. Baisiausia tai, kad palaikyti mechanizmą užtenka ir sveikų, daug skaidulų turinčių angliavandenių. Pilnagrūdžiai produktai turėtų sudaryti tik dalį patiekalo, bet ne visą. Dar baisiau – tikrai ne visus tris. O būna, pas lietuvius tikrai būna.
Sunerimti reiktų tikrai ne visiems. Jei jautiesi gerai ir niekad nepastebėjai jokių panašių simptomų, būk ramus ir tiesiog šiek tiek atidus. Įtariu valgei daug grynos mėsos, žuvies, kiaušinių, daržovių – dalykų, į kuriuos cukraus pridėti gamintojams ir neišeina : (
______
Tai jei trumpiau, kas blogai su tuo cukrumi? Tai kaip ir nieko, jei nebaisu tapti priklausomam nuo valgymų kas porą valandų, būti irzliam, kai to nepadarai, nuolat galvoti apie maistą ir skaičiuoti kalorijas (nes nejauti natūralaus sotumo), rimtai rizikuoti susirgti sunkiomis ligomis, sugadinti savo psichinę sveikatą, mažai valgyti ir storėti.
Minties „mesti cukrų“ nebruku. Pati kartais ką saldaus suvalgau. Tačiau žinau, ką ir kaip valgyti, kad cukrus nepadarytų daug žalos. Kalbėdama apie cukraus problemą, tik draugiškai patariu būti dėmesingesniems, ką dedi į burną. Labiau mylėti save ir tą vieną gyvenimą pragyventi būnant geriausia savęs versija.
______
Sekančiame įraše pliurpsiu apie tai, kaip energijai vietoj cukraus pradėti naudoti riebalus. Praktiškai atrasti Zen: tapti ramesniu ir produktyvesniu.
3 comments
Miela R., aš patenku į tą grupę, kuri be maisto būna pikta ir išsekus :O Negerai! Net dabar pavalgiau ir vėl noriu… Labai negerai 🙁
Miela, Viktorija, tu tikriausiai žinai, ką aš pasakysiu – visos bėdos per…, cha cha. Na ką, tada reikia kurpti įrašą nuo ko pradėti! 🙂
Labai prašyčiau :)))