Apie mitybą čia kalbu mažai. Kai tiek bandelių į Instagramą dedu niekas gal nė nepagalvotų, kad turėčiau. Bet jei labai atvirai, kasdien valgau tikrai negražų, bet man skanų, sveiką maistą, o prakalbinus apie mitybą, mane sunku užčiaupti.
Tik žinios man ne tam, kad būčiau išprotėjus ir meluočiau sau, kad nemėgstu tartų, kruasanų ar kanelių (kanelės labai didelė silpnybė) , bet veikiau tam, kad labai tiksliai žinočiau kas ten kaip reaguoja (organizme, sakyčiau rimtos cheminės reakcijos vyksta). Ir kai jas supranti – valio, tu jau tvirtas savo gyvenimo ir savijautos vadovas.
______
Šventės. Kartais atrodo tiesiog neįmanoma per jas nesijausti apsunkusiam, persivalgiusiam. To pasėkmėj – suirzusiam.
Todėl pamėginau labai gerai prisiminti, ką darau (jau tikriausiai pasąmoningai), kad taip nenutiktų. Papasakosiu, kaip per Kalėdas jaustis ir sočiam, ir laimingam.
SVARBŪS DALYKAI
Yra du dalykai, kurie lemia persivalgymą: atlaidumas ir maisto poveikis mums. Verčiame kaltę ant savęs, bet aš pasakysiu taip: dažnu atveju – tai hormonai, kurie išsiderina dėl blogai pasirinkto maisto, verčia mus nejausti saiko. Nesuvaldome savęs ne dėl valios stokos, o dėl to, kad sotumo hormonas leptinas parkrenta ant sofos (taip kaip ir mes po 10 silkių) ir nieko nedaro.
Per šventes mes linkę sau leisti VISKĄ ir bet kaip. Bet aš sakyčiau atvirkščiai – per šventes maistui turėtume būti dar atidesni. Pradėję šventę nuo pyrago, baigsim arba su kamuoliu vietoj pilvo, arba labai rimtoj kovoj su savim ir iš alkio degančiom akim.
PUOTA PRASIDEDA
Todėl aš atidi valgymo pradžiai: imu kažką maistingo ir sotaus. Imu mėsą ar žuvį ir daržovių/ salotų/mišrainių. Mėsa irgi gali būti apgaulinga – medaus padaže ar su džiovintais vaisiais, kas irgi nebus gera pradžia, žinant kad riebalai ir cukrus labai stipri/bloga kombinacija.
O baigti tada jau galima kuo itin skaniu, gerai pagalvojant kas čia ant stalo gražiausiai atrodo ir duotų tą malonų užbaigimą.
ATSARGIAI
Vienas dalykas, reikalaujantis atsargos per šventes – alkoholis. Jis ir pats turi daug tuščių kalorijų, o dar skatina mus valgyti dalykus, kurie jų turi nemažiau (beveiki fizika: cukrus traukia cukrų). Antras dalykas: alkoholis, mums nė nesuvokiant, gadina miegą, vadinasi iškraipo hormonus, tarp kurių ir garsusi draugas leptinas.
TODĖL SAKAU – VANDUO VANDUO VANDUO
Ir čia pasirodo nesenstanti klasika – vanduo. Kartais taurėm, viena po kitos, gerti vyną norisi, nes tiesiog troškina. Bet aš daug vyno gerti nei mėgstų, nei galiu, todėl ieškau, kaip čia patogiai išsisukti. Dažniausiai išgeriu tą vieną taurę, bet šalia būtinai vanduo – labai patinka jį po truputį siurbčioti.
Naujas atradimas – citrinų vanduo sulčių buteliukuose (nesenai parduotuvių lentynose atsiradęs džiaugsmas). Psichologiniai dalykai, bet iš tokio labai lengvai geriasi. Ir litras dingsta nepastebimai. O va vitaminas c labai gerai alkoholį skaido, vadinasi, tobulas kompanionas prie taurės vyno ar ko stipriau.
PASIRINKIMAI
Iš daugybės panašių patiekalų, ką rinktis, norint būti visiškai išmintingam? Silkę, lašišą – dėl tų garsiųjų riebalų, kurie ne tik sotumą kelią, bet ir maitina/ramina mūsų smegenis. Cinamonu, ciberžole gardintą maistą bei raugintus (fermentuotus) dalykus, kad virškinimas gerėtų ir cukrus kraujyje taip staigiai nekiltų.
Mažiau valgyti vaisių, nes norim ar nenorim tai girdėti – jie kelia alkį. Galbūt prisivalgę mandarinų mes ir jausimės pilni kaip po didkepsnio, tačiau sotumo efektas bus baisiai laikinas. Kaip sniegas Lietuvoj.
(NE)PRALEISTI PUSRYČIUS
Labai labai įdomus klausimas. Beveik visi sveikos mitybos ekspertai pasakytų – negalima praleisti, svarbu valgyti visus dienos patiekalus mažomis porcijomis. Mažomis porcijomis?? Lyg jie niekad nebūtų sėdėję prie Kalėdų stalo… Prie jo valgom daug tikrai ne dėl alkio, o veikiau nes labai skanu. Ir todėl aš linkus tikėti kita strategija – ilgesni tarpai tarp valgymų arba vadinamasis – tarpinis badavimas [angl.intermitted fasting]. Paprasčiau tariant – tai organizmo poilsis, kai tu nevalgai daugiau nei 16 valandų (įtraukiant miegą, nebeskamba taip baisiai, nes lieka vos 6-8 valandas pakentėti).
Toks tarpas tarp valgymų padeda daug geriau valdyti apetitą. Ir geriausias būdas tai padaryti švenčių metu – nevalgyti pusryčių. Pavalgai paskutinį kartą 22 valandą (nes juk taip būna, ką čia slėpsi). Kitas valgymas tuomet jau antrą dienos. Ne taip ir baisu. O naudos daug – pasilsėjęs ir gerai virškinti pasiruošęs organizmas.
Plačiau apie intermitted fasting – čia.
JUDĖK
Čia ne todėl, kad išsportuotum kalorijas, tokiom propagandom jau senai nebetikiu (nebent švenčių dienom užsiimi Zumba). Judėti gerai dėl daugybės kitų priežasčių. Normalizuojasi visi sotumo/alkio/streso hormonai (leptinas, grelinas, kortizolis). Kuo dar sportas puikus – pravalo mintis, o kartais leidžia ir pamedituoti. Tiems, kurie valgo be soties, nes nerimauja, nervinasi ar pyksta, šitas tipsas labai labai padės.
______
Va tokie paprasti dalykai, kuriuos darau aš, kad jausčiausi gerai. Jei turite savų – pasidalinkit, labai įdomu.
O pabaigai teisingas palinkėjimas – sočių, bet lengvų švenčių, mielieji!
DISCLAIMER: Nesu diplomuota mitybos specialistė.
Visi pastebėjimai ir patarimai – mano asmeninė nuomonė.
2 comments
Radau gerų minčių! Ypač apie tą – netrukdyk virškinti – procesą, kai iš tiesų skrandis vis nenustoja ką nors virškinti nuo ryto iki vakaro 🙂 Pagalvosiu apie tą skrandžio poilsį, ačiū! 🙂
Smagu girdėti! Taip, tikrai, reikia mums visiems prisiminti, kad ilsinti reikia ir skrandį. Nes kas jau kas, bet jis rečiausiai per šventes poilsiauja. 😀