Sakytum pabodęs Londonas, man atrodo vis dar toks kaip filmuos – žavingas.
Jaučiuos čia labai sava. Gal dėl kavos vietų, kurių tiek daug, kad paprasčiausia rinkti pagal kėdžių spalvą. Gal dėl maisto kultūros, kuri čia dideliu žingsniu prašuoliuoja visą pasaulį. Gal dėl leidinių, kurių Anglija prigamina, rodos, visoms savo lietingoms dienoms.
Apie mitybą čia kalbu mažai. Kai tiek bandelių į Instagramą dedu niekas gal nė nepagalvotų, kad turėčiau. Bet jei labai atvirai, kasdien valgau tikrai negražų, bet man skanų, sveiką maistą, o prakalbinus apie mitybą, mane sunku užčiaupti.
„Mindaugo“ kepykla ir mistiniai skaniausi kruasanai mieste kirbino mano smalsumą jau gerą laiko tarpą. Sakė, itin sviestiniai. Todėl įsivaizdavau tipinį prancūziško tipo kepėją Mindaugą, iki alkūnių išsitepųsi sviestu. Ir su baime tada prisiminiau kylančias sviesto kainas.
Supratau, kad galbūt greitai Mindaugo sviestuanai nebebus tokie turtingi, todėl vieną šeštadienio rytą su Viktorija nukulniavom jų gaudyti tiesiai ten, kur jie kyla kas rytą: į pačią Mindaugo kepyklą Vytauto gatvėje.
______
Paskutiniame įraše kalbėjau apie italijos maistą, kuris skoniu, ar tai neįprastumu, privertė save įsiminti. Tačiau ragavau daug daugiau visko. Vien dėl to, kad šie nebuvo labai įsimintini man, nesakysiu praleisti progos jums. Juk įspūdį labai lengvai gali pakeisti sėkmingai pasitaikiusi ragavimo vieta.
______
Spalio 12-oji. Darbe visi nerimastingai barškina klaviatūrą. Nerimastingai, nes darbus turim baigti iki trijų – laukia kelionė į Kauną, restoranų turnė – Kaunas Gastro.
Ledai bandelėje ir kiti netikėtumai manęs laukė Italijoje. Visai nesitikėjau tiek staigmenų virtuvėje, kurią žino visas pasaulis. Bet pasirodo, pietų Italija ir Sicilija visai kitas mitybos taisykles diktuoja, o dažniau nei picą, užkandžių vitrinose, pamatysi gruzdintą ryžių rutuliuką – arančinį.
Gedimino prospekte nuo 2008 metų veikia šeimyniškas gurmanų rojus – restoranas „Esse“. Jam nereikia garsiai apie save skanduoti: kas ieško kokybės, jau senai įsidėmėjęs ir žemėlapy apsibraukęs šią vietą.
Kodėl tuo esu įsitikinusi? „Esse“rūpinasi klientą nustebinti išskirtiniais deriniais, pagamintais iš pačių restorano savininkų užaugintų produktų. O kad jie tai daro nepriekaištingai užtikrina biodinaminio ūkio titulas bei „Demetros žvaigždė“.
Susitikusi su „Georgian House“ atstove Gabija, greitai supratau: nei restorano idėjos, nei interjero pasirinkimo vingių ilgai narplioti nereikės – gruziniško restorano tema pati diktuoja taisykles.
Kodėl toks restoranas atsirado Vilniuje, klausimų, taip pat, nekyla. Kosmopolitiškėjanti sostinė draugiškai priima visus pasaulio skonius, o tūlas vilnietis vakarienę tradiciniame restorane labai mielai iškeis į skonių paieškas pasaulio virtuvėse.
“Žmonės čia, grįžta su nostalgiška nuotaika, prisimindami tą nuostabų sviestišką minkštą ėrienos gabaliuką, kuris kone tirpo burnoje, ar desertą, kurio skonio neįmanoma pamiršti.”
______
Skandinavai turi daugybę žodžių apibūdinti jaukios akimirkos žavesiui. Vienas jų – daniškasis hygge. Savo hygge aš atradau naujamiestyje pasislėpusiame skandinavišku stiliumi alsuojančiame restorane „Element”. Čia ant sienos matai juodai baltą kiną, širdį šildo žvakių šviesa, o skonio receptorius stebina desertai, verti būti pasilepinimų sąraše.