Atvykus į Islandiją, mano „drive” dėl mitybos stebėtinai smuko. Čia tai tiesiog atrodė nesvarbu. Ne tiek svarbu. Giliai viduje esantis balsas pradėjo kuždėti „klausyk manęs”. Rezonavo Bruce Lipton mintys apie tai, kad genai, kaip ir ląstelės, kinta priklausomai nuo to, kur jas padėsime. Vadinasi, kitoje aplinkoje kuriasi nauja aš.
Tada, o gal net dar anksčiau tapo aišku, kad Islandija buvo geriausia mintis. Tiek ženklų rodė: pagerėjusi sveikata, sumažėjęs nerimas, meilės viskam ir jam. Pradėjau galvoti, ar visa tai, ką dėjau į galvą apie mitybą man padėjo ar kėlė tik dar didesnį nerimą. Juk stresas, jis neturi nieko bendro su sveikata ir gyjimu. O mintys, nerimo kupinos mintys, niekad nesikonvertavo į laimingą gyvenimą.
Tiek dėmesio skyriau maistui, kad pamiršau paprastus sveikos gyvensenos triukus. Juos išrado ne mitybos ekspertai – blogeriai. Jie sveikatos klasika: miegas, poilsis, gamta, kvėpavimas, ramybė. Ir pagaliau tai atrodė teisingiau nei viskas, ką iki šiol buvau skaičius.
Kiekvienąkart rasdama naują „dabar tai jau tą” mitybos modelį, beveik skraidydavau. Jie visi žadėjo lengvumą, energiją, beribę sveikatą, pozityvumą. Bet dalykas tas, kad jei jau turi priekabų protą, linkusi prie visko kibti, jokia dieta šito neišgydis.
Sako, svarbiausia ne mityba, o kiek tu ja tiki. Ir čia buvo svarbi klaida – netikėjau arba kitaip – vis surasdavau priekabių. Galimai dėl to, nes žinojau, kad kiekviena jų nėra idealiai tinkanti man.
Galiausiai priėjau išvados: sveikiausia mityba per daug negalvoti apie mitybą. Kaip Marianne Williamson sako „The body heals itself when you don’t look at it.”
Mes dažnai susirūpinam mažais negalavimais taip, kad nerimas nebeleidžia jiems gyti. Dauguma suverčiam viską ant mitybos tiek, kad kūnui tenka gerokai įsitempti, nes neabejotinai jam teks susidurti su daugybe „ne”: „ne, negaliu šito valgyti”, „tik šitas man sveika”, „nenoriu susitikti, nes nežinosiu, ką valgyti”.
Visas šitas negatyvus programavimas maisto klausimu, mane privertė daug ką permąstyti. Juk maistas turi būti laimė, o ne priešas. Žodžiu, pradėjau kvestionuoti visą šitą mitybų reikalą. Sustojau, atsitraukiau ir pažiūrėjau į jį truputį iš šalies. Pasidarė labai panašu į tendencijų kūrimą.
Supratau, kad visiems tinkamo sprendimo niekada nebus. Mitybos atsakymai ir toliau kovos tarpusavyje, tol kol žmonėms bus įdomu. Tai bus labai paprastas būdas pelnytis pinigus ir populiarumą.
Vienas mitybos specialistas kartą pasakė „Visos dietos veikia, tereikia jų laikytis.” Ir tai taip pat tiesa. Bet tikėtina, laikydamasis kažko „išrašytų” gairių, nesijausi labai savimi. Tu gi savo kūnui akivaizdžiai sakysi, kad neigi savo intuiciją. Tuo tarpu, įvairios dietos buvo sukurtos sociumui, bet ne individualiam organizmui.
Dabar man reikėjo mokytis nebeskaityti apie naujas mitybos tendencijas, super maistą ar geriausias aliejaus rūšis. Vietoj to, rinkausi gamtą, miegą ir ramybę.
Kai svarstydavau, ką valgyti, praktikavau vaikščiojimą po parduotuvę, klausdama savęs, ko dabar širdis norėtų. Leisdavau rinktis be apribojimų: nuo pačių sveikiausių iki pačių blogiausių. Ir pastebėjau vieną gražų dalyką: retai, kada ranka tiesės ties blogais dalykais. Esu pirkusi spurgą, bet stebėtinai daugiau kartų pirkau lašišą.
Įsitikinau pati, kad intuityviai jaučiu neblogiau nei pasikliaudama kieno nors instrukcija. Seniai tai galėjau nujausti, jei tik būčiau leidus galvai nutilti. Bent kartą.
Nuoširdžiai pradėjau klausyti to vidinio žmogelio. Jis ilgą laiką buvo prislopintas ir iš pradžių jautėsi nedrąsiai, nes aš tiek laiko jį neigiau, ignoravau. Bet dabar aš jau visiškai juo pasitikiu.
Per visą šį laiką geriausiai išmokau, kad intuityvumas – yra geriausias mitybos modelis. O prie to dar reikėtų pridėti taiklius Micheal Poland žodžius: “Eat food. Not too much. Mostly plants.” Visa kita – gyvensena. Sportuok, ilsėkis, kvėpuok, sustok ir maistas nešokdins.
O kad šitie paprasti elementai veikia geriau nei bet kuri dieta man įrodė kelionės. Valgau, ką noriu, bet daug judu, juokiuosi, bendrauju ir džiaugiuosi. Geriu daug vandens ir kietai kietai miegu. To ir užtenka, kad jaustumeis gyvas, sveikas ir laimingas. O aš nieko daugiau ir nenoriu.
Linkėjimai,
Rūta
