Gastro Masters pavadinčiau vyresniuoju Vilnius Gastro broliu. Brandesniu, mokančiu atsirinkti ir žinančiu: daugiau – ne visada geriau.
Kas gi tame Gastro Masters nutiko šiais metais? Nutiko išpuoselėtas maistas ir rinktiniai restoranai. Mažiau, bet kokybiškiau.
Mano kelionė po ŽALIĄ maršrutą prasidėjo nuo AMANDUS, nes naujas ir įdomus. O vakaro gale pastebėjau, kad visai netyčiom po miestą išsidėliojau pilną 5 patiekalų vakarienę: pradedant starteriu, baigiant desertu.
Bet apie viską nuo pradžių.
______
AMANDUS
PATIEKALAS. Daržovių sriuba (žirniai, kalafiorai, burokėliai, pastarnokai, marinuotas pankolis, sėklos, sojos pupelės, ridikėliai) su aštriu langustinų sultiniu. Patiekta su įprasta ir burokėlių duona bei puriu sūriu sviestu.
PATIRTIS. Aptarnaujantis personalas sakė – čia susitiks visos 4 stichijos. Pagalvojau: rodos, to ir užtenka geram patiekalui – natūralios skonių pusiausvyros. Iki blizgaus purumo išplaktas sviestas – oras; duona – žemė; langustinų sultinys su daug aštrių prieskonių sujungė vandenį ir ugnį. O tos traškios šakninės daržovės (kurios, deja, tikra retenybė sriubose) dar vienas laimikis į žemės daržą.
APIE PATIEKALĄ. Patiko šviežios daržovės, kurios pačios turtingos skoniu, be jokių įmantrių prieskonių ar sudėtingo paruošimo. Ir ką čia slėpti: duona su sūriu sviestu – man buvo desertų desertas.
SAULA
PATIEKALAS. Upėtakio filė, marinuota mėlynojo kopūsto sultyse. Patiekta su mažomis bulvytėmis; kalafiorų, burokėlių – kalafiorų, brokolių tyrėmis; savojinio kopūsto traškučiu su citruso geliu.
PATIRTIS. Vieta – ji pasirodė labai atmosferiška, etniška, lietuviška. Tačiau cepelinų, sako, pas jų nerasi. Lietuviškumas tame, kad patiekalams naudojami vietinių ūkininkų produktai: pavyzdžiui, upėtakio filė iš ekologiško Merkio ūkio atkeliavo. Paaiškėjo, kodėl prie lempų kabo sodai iš šiaudų, o vazose – javai.
APIE PATIEKALĄ. Upėtakio filė buvo minkštutėlė, tačiau turėjo dūmo skonį (matomai, prieskonių dėka). Kaip iš pajūrio kilusiai, toks derinys labai tiko.
Daržovių piurė. Iš pradžių jos man pasirodė nereikalingos, nes žuvis skonio stiprumu visas nugalėjo. Vėliau viskas susidėjo į vietas: pastarosios suteikė reikiamos gaivos ir įvairovės sūriam patiekalui.
DUBLIS
PATIEKALAS. Jaučio liežuvis su bulvių koše, tarkuotais krienais; jaučio liežuvio ir bulvių piurė, papuošta silpnai marinuotais agurkėliais bei ridikėliais; viskas patiekta 2 dienų jautienos gravy’je.
PATIRTIS. Tai restoranas į kurį eičiau visuminės patirties. Fone skambėjo lengvos Gregory Porter melodijos, minimalizmas ir tvarka kėlė ramybę. Tinkama vieta patirti valgymo meditaciją, pagalvojau.
APIE PATIEKALĄ. Pasirinkti ingredientai pirmo gero įspūdžio nesukėlė – pasirodė buitiški. Bet tikriausiai ir rūgpienis gero šefo rankose virstų desertu.
Tą mano apdainuotą valgymo meditaciją sėkmingai įgyvendinti padėjo, pačiai staigmena, bet bulvių – jaučio liežuvio – krienų derinys. Ir čia tau ne topinambai iš Amerikos, tik vietinės lietuviškos bulvės. Bet juk menas iš paprastų dalykų padaryti tai, ką toks malonumas ragauti. Kiekvienas kąsnis stebino, nes tie patys ingredientai skirtinguose amplua visai kitaip skambėjo.
TIME
PATIEKALAS. Kaliaropė marinuota mėlynojo kopūsto sultyse ir brokolių tyrė su kanapių sėklomis, saliero stiebu, kaliarope ir obuoliu marinuotu krapų sultyse; burnočio sėklos spragintos meduje; garšva ir žibutės.
PATIRTIS. Time savo moderniu industriniu interjeru man labai priminė restoraną Element. Ir aura čia kybojo panaši – jauki, rami. Minutė ir tu jau nebe Lietuvoj, o kur Niujorke. Lauki vietos, o prie stalo vyresnio amžiaus anglakalbiai tvarko savo biznio reikalus. Sulaukus, padavėjai greitai tau ant stalo „numeta” patiekalą ir išsklaido iki tol buvusią idilę. Tačiau visi malonūs. Skubantys, bet malonūs, o tai svarbiausia.
APIE PATIEKALĄ. Pavadinau patiekalą mini desertu. Mini, nes silpnai saldus, mažas ir gražus. Tęsiant dėl dydžio, iš tiesų, pirma pamaniau, kad patiekalas įžanginis. Tik po kurio laiko supratau – nieko laukti nebereikia.
Žinoma, tai nesutrukdė pajusti skonių: maistas tarpusavy derėjo, papildė ir stiprino. Derinys atrodė atidirbtas iki skrupulų: viskas ten visur kur marinuota ir va burnočiai kepinti meduje labai negirdėta. Bet jaučiau, kad viską apjungti turėjęs brokolių tyrės žirnelis galėjo būti ir didesnis pilnai patirčiai. Kitąvertus, estetika lėkštėje galbūt reikalavo savų taisyklių. Nepykstam, juk taip gražiai atrodė.
ALCHEMIKAS
PATIEKALAS. Nealkoholinis kokteilis „Childhood Negroni“ (sommer non-alkoholic liquer, homemade virgin gin, apple juice). Priedas – namų gamybos aštrus Snickers.
PATIRTIS. Atrodo čia tikrai vyksta alchemija, – pirma mintis įėjus. Spalvos, eilės stiklainių su prieskoniais, gaubliai – čia atrodo įsikuręs magiškas gėrimų alchemijos pasaulis. Ir aš kaip negerianti, pagalvojau, gal nelabai turėsiu čia ką veikti, bet mėginau laimę. Ir ji įvyko.
APIE PATIEKALĄ. Šie alchemikai patys daro įdomų alkoholio skonio džiną, kuris man davė alkoholio kartumą be laipsnių. Kokteilis nebuvo perdėm saldus, o juk tik to ir tikies, kai geri be alkoholio: arba sirupų derinio, arba pieno kokteilio.
O šalia kaip pagardas tupėjęs aštrus raudonas rankų darbo Snickers (neįsivaizduoju, iš ko tas raudonas šokolado apsiaustas padarytas) maloniai degino burną.Derinys įstrigo labai. Ir, galbūt, Snickers tikrai įdomesnis būtų, jei chili ir originaliame recepte atsirastų.
______
Kas pasirodė geriausiai – jau nusprendė dalyviai. O aš karūnų nedalinsiu, tik leisiu sau pastebėti, kad į kiekvieną restoraną dar norėtųsi grįžti. Į visus dėl skirtingų priežąsčių: į Amandus dėl tikrų skonių; į Saulą – dėl kokybiškų vietinių produktų; į Dublį – dėl restoraniškos patirties; į Time – dėl išdirbtų derinių; į Alchemiką – dėl stebuklingos atmosferos.
Už gerų patirčių kupiną renginį, kaip visad, dėkoju Sustainable Gastro.
Daugiau apie organizacijos veiklą skaitykite čia.
