Little Paris – sakė esant Varšuvą. Ir to galbūt nelabai supranti vos įkėlęs čia koją, bet labai greit įsitikini patekęs į gatvę Nowa Swiat ar suvalgęs pusryčius „Charlotte Menora”.
Bet taip pat Varšuva turi ir palmę, tokią out of the nowhere, kuri man priminė Porto. Turi dizaino butikų, kurie tokie skaniai minimalistiniai, kad, rodos, tu jau skandinavijoj. Ir dar daug visko iš įvairių pasaulio kultūrų.
Kaip ten viskas skaniai nuo ryto iki vakaro gali susidėlioti pasakoju žemiau.
______
PUSRYČIAI
Charlotte Menora
______
Slovikėliai su naminiais džemais ir čia pat kepta duona, kruasanai. Negali šito atsisakyti. Negalėjau ir aš. Nors ir saldu, nors ir nuodėminga, draugai, kelionės ir naminiai kepiniai – visai kita istorija.
Užsisakėm populiarų pusryčių pasirinkimą – duonų krepšį, du džemus, ir du cappuccino. Džemus rinkomės pagal lenkų blogerės rekomendacijas: balto šokolado ir aviečių. Ir aš negaliu nepasakyti, kokia gera patarėja! Avietinis buvo pasaka! Labiau ne džemas, o trintos avietės su šiek tiek cukraus. Tuo tarpu, balto šokolado kremas buvo rimtas cukraus reikalas, bet puikiai atsvėrė aviečių rūgštumą.
O duonos… Nusišypsau vien prisiminus – baguette traški išorėje, minkšta viduj – tokia, kokia ir turi būti. Tamsesnė duona sodri, turtinga, šiek tiek drėgna. Ją vien su sviestų galėjai kramtyti, tokio skanumo. Duona be glitimo – visai nepasakytum, kad ko neturinti: skani normali duona. Na o kruasanas, galbūt ne skaniausias, bet kažkur penketuke – tikrai.
Nekalbu jau apie kitus kepinius, kurie žiūrėjo į mane ir prašė pasiimti su savimi, bet aš gūžčiojau pečiais, nes jau ir tai tiek cukraus mano kraujagyslės senai nematė. O dar jie turi meniu, kur viso ko gero taip pat nemažai. Gal nė nepradėsiu, nes norėsis tuoj pat krautis lagaminą į Varšuvą.
PIETŪS
Krem
____
Prancūzai turi tokį posakį Crème de la Crème, reiškianti geriausias iš geriausių. Ir jis man labai derinasi su šia vieta. Nes skanu buvo ne tik maistas, bet ir aplinka, aptarnavimas, o dar tos languotos grindys – maisto blogerio svajonė.
Nors meniu gėrėjausi viskuo ir su žibančiomis akimis žiūrėjau į kaimyninių staliukų gausias salotas, senai žinojau, čia imsiu prancūzišką klasiką – Croque Monsieur. Ir kadangi iki padangių myliu gorgonzolos sūrį, nedvejojau ir čiupau Croque Monsieur Bleu. Viktorija pasirinko Madam versiją su skystai keptu kiaušiniu ant viršaus.
Vos gavus grožybes, pagalvojau, kad tik prancūzai taip gali – paprasčiausią karštą sumuštinį paversti elegantišku patiekalu, kurį valgyti ne tik ne gėda, bet ir taip gražu. Ragauji šakute ir peiliu pjaustydamas.
O dabar apie skonį: maniškis sumuštinis – privaloma kiekvieno, maistą mylinčio, žmogaus patirtis. Tai yra daina skrandyje, kuri, tikiu, kuria reikiamus fermentus šiam guilty treat virškinti ir gal net paversti jį visai mums nekenksmingu. Nes juk viskas, ką valgome su meile… Juk žinot, kaip baigiasi mintis. ☺
Esu ne kartą valgius įprastą Croque Monsieur su kumpiu ir emmental sūriu, bet pasirinktas su gorgonzola ir grybais buvo mažu mažiausiai atradimas!
POPIEČIO KAVA
Coffeedesk
______
Čia kaip vilnietiškas TasteMap ar Huracán: visi žino – čia kava tobula, todėl be perstojo perpildyta. Laukėm apie 10 minučių, o tada pačios sugalvojom susikurti sau vietą iš pavienių kėdžių ir rasto mažo staliuko.
Tai buvo pati brangiausia iki šiol gerta kava – beveik 4 eurai, bet nepaisant baristos keistų latte art bandymų, buvo labai pagirtina. Pati silniausia kava – latte – buvo tikrai ne pieniška, karti ir sodri. Tokia gali mėgautis keletą valandu, skaitydamas/rašydamas/svajodamas. Visą ten ir įgyvendinom.
VAKARIENĖ
Sexy Duck
______
Per kelionę vakarienes pasisekė turėti dvi. Pirmosios metu vietą surado uoslė: nuėjom ten, kur šurmuliavo krūva žmonių.
Sexy Duck – tai itališko stiliaus vieta, kurioje gausi krosny keptų picų, naminių makaronų, cannolių ir visų kitų itališkų gėrių. Rinkomės makaronus, juk namie gaminti, o ir kelionė privertė išbadėti. Ir ką galiu pasakyti, ne tik maistas čia itališkas, porcijos – irgi.
Didžiulė porcija tagliatellių su carbonara padažu iš pradžių atrodė neįveikiama. Tačiau o die, tie naminiai makaronai! Pirmąkart valgiau tokius nuoširdžiai skanius makaronus. Va tau ir taisyklė su pasta – jei valgyt, tai tik naminius, kokybiškai pagamintus. Visais kitais atvejais – visai neverta tų angliavandenių į save dėti. Kita vertus, ir carbonara padažas, kur pats kiaušinį įsimušt turėjai, galimai labai prisidėjo prie patiekalo sėkmės. Įsitikinom su Viktorija, nes pasirinkimas su jautiena buvo kiek mažiau stebinantis. Kitą vertus, su jautiena taip jau yra: skaniai pagaminti – menas. Todėl dažniausiai valgau tik mamos gamintą.
VAKARIENĖ II
Tel Aviv
______
Veganiškas Tel Aviv restoranas man pasirodė įdomus kulinarinis eksperimentas. Pagaminti veganiškus patiekalus yra fantazijos reikalas. Čia veikiausiai sutiksi tai, ko dar niekad neragavai. Taip ir nutiko.
Rinkausi iš dviejų veganiškos šakšukos su baklažanais ir marokietiško troškinio su kugeliu. Nors žavaus barmeno patarimas buvo rinktis šakšuką, nežinau kodėl – padariau priešingai. Pasigailėjau: kugelis buvo sausokas, o troškinys skystas kaip sriuba. Tačiau Viktorijos pasirinkimas – veganiškas burgeris – labai nustebino. Nors visiems sakau, kad burgerių nemėgstu, galbūt kaltininkas čia ne pats patiekalas, o mėsa, kuri man dažnai kažkokia per kieta pasirodo.
______
Jei Vilniui modernios kavinės auga kaip ant mielių, tai Varšuvoj tos mielės, rodos, jau senai savo vaisių davė. Sukasi galva nuo pasirinkimų, kur nueiti, ką ragauti. Aš, po šio karto, visiems labai rimtai rekomenduoju Charlotte Menora ir Krem. O sau, labai nuoširdžiai – dar kartą sugrįžti.
Gražaus sekmadienio!
